refleksija

refleksija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mąstymo būdas, kai asmenybė kritiškai analizuoja, įsisąmonina ir įprasmina savo mąstymo turinį, formas ir prielaidas, savo dvasinio pasaulio sandarą ir ypatybes. Skiriama trejopa refleksija: 1) elementarioji – savo žinių ir poelgių ribų ir reikšmės apmąstymas; 2) mokslinė – žinių, tyrimo rezultatų kritika remiantis būdingų tai mokslo sričiai metodų svarstymu; 3) filosofinė – būties, kultūros, mąstymo esmės, galimų sąsajų apmąstymas ir įprasminimas. Refleksija – mąstymas apie savo suvokimą, supratimą, mąstymą. Ji leidžia ne tik save pažinti, bet ir tobulinti savo veiklą ir santykius su aplinka. Jei refleksija išreiškiama žodžiais, ji prieinama ir kitam. Mokytojui ir mokiniui, auklėtojui ir auklėtiniui neformaliai bendraujant refleksija padeda geriau vienas kitą pažinti ir tinkamai bendrauti. Šiuo atveju refleksija apima ne tik savęs, bet ir kito raišką. Tai ryškiai atsiskleidžia psichopedagoginėje konsultacijoje, kai konsultuojamam auklėtiniui sudaromos sąlygos ne tik išsisakyti, bet ir kritiškai pamąstyti apie savo mintis, požiūrius, emocijas. Būna atvejų, kai emociškai sukrėstas auklėtinis nepajėgia tiksliai mąstyti apie save, nes neranda tinkamų žodžių, kuriais galėtų nusakyti tikrąją savo vidinę būseną, nes jausmai blaško mintis, dėl neaiškios įvykių situacijos jam sunku vertinti savo buvusį elgesį ir pan. Pedagogui tenka išreikšti mokinio mintis ir jausmus paprastais, suprantamais sakiniais. Jei refleksija teisinga, auklėtiniui lengviau pažinti save, kritiškai vertinti savo mąstymą, elgesį bei veiklą. kilmė lot. reflexio – atsukimas atgal, atsigręžimas